įteiklus

įteiklùs, -ì adj. (4) DŽ norintis įsiteikti, įtikti: Jis kalbėjo plonu, įteikliu balsu rš. Su švelniais ir įteikliais žodžiais lydėjo jį poilsin rš.

įteikliaĩ adv.: Jis pasveikino mokslininką labai įteikliai rš.